- kartis
- 1 kártis sf. (1)
1. R, K, N, M ilgas plonas medis, virptis, šatra: Atsivežiau kárčių tvorai tverti Vb. Ta kartis tinka radijo antenai iškelti Rs. Tvora iš kárčių Brsl. Kartelės rūbam pakarti Brsl. Karties gerai nepriveržė (šieną vežant), užtat vėjas ir vežimą išdraikė Pšl. Su kártimi prispaudžia vežimą šieno J. Ant katros kárties kabinti drabužius? J. Eina eina ir prieina gilią duobę, o per duobę laiba kartis permesta P.Cvir. Su karčia vežimą prikrauk vaikų (pilną vežimą prikrauk), bent bus svečių Žem. Kartis drobės eldijos SD428. ^ Ilgas kai kartis Jrk. Be kojų, be rankų ant karties užlipa (apynys) Pn.
2. vėzdas, lazda: Jūs kaip razbainykop kardais bei kartimis išėjot mane gaudytų BPI369. Vienas iš dvylika atėjo ir su juomi didis pulkas žmonių su kardais ir su kartimis Bb1Mt26,46. Paėmė geležytužėlės storą kartaitytę Jrk104.
3. plūgo geležinis grąžulas, ielaktis: Čia jau ne porinio plūgo kartis Sdk. Nestipra kártis: dvejetą arklių užkinkėm kietoj žemėj, ir atsitiesė Dgl.
4. SD545, Kp virtinė, eilė: Didžiausia kártis žąsų skrenda Vb. Mẽdinosės (mẽdinosios) žąsys lekia viena kártimi paskuo žąsiną J. Gervės kartimis neleka Yl. Ateikit pas mane dienavot, vakarot, kas dešrų kartį, kas lašinių paltį (ps.) Dbč. | Išmynėm dvi kártis (,,lovas“) linų Tvr. Linus sudėjo kártin (ardan) Kp.
◊ kaĩp iš kárties smarkiai (lyja): Lyja kaĩp iš kárties J.Jabl. Lyja smarkiai, ne lašais, kaip pas mus, bet čiurkšlėmis, kaip iš karties rš. [kaĩp] kárčia ver̃čia (láužia) smarkiai lyja: Kaĩp kárčia ver̃čia (smarkiai lyja) J.Jabl. Lietus kárčia ver̃tė Pnm. Čeverykaičiai kiauri, skėčio neturėjau, o čia pila, kaip karčia verčia rš. Lietulis lija, kaip kárčia láužia Rod. Sniega, kaip kárčia ver̃čia Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.